Mizerė

Rašytojas Polas Šeldonas galvojo, kad pagaliau yra laisvas. Jis ką tik nužudė Mizerę Častein – pagrindinę savo romantinių bestselerių serijos veikėją, sukrovusią jam turtus. Personažei mirus, Polas tikėjosi pradėsiąs rašyti rimtus kūrinius, tačiau ambicingus rašytojo planus pakoreguoja automobilio avarija. Sukaustytas įtvarų ir kamuojamas pragariškų skausmų jis atsipeikėja Uoliniuose kalnuose stovinčiame nuošaliame name. Šis, kaip netrukus paaiškėja, priklauso jo gelbėtojai ir didžiausiam prakeiksmui – Anei Vilks.

Geroji žinia, kad Anė anksčiau dirbo slauge ligoninėje ir namuose turi neišsenkančias skausmą malšinančių vaistų atsargas. Blogoji – ji nuo seno yra didžiausia Polo gerbėja. Ir, išsiaiškinusi, kaip Polas pasielgė su Mizere, moteriškė neapsidžiaugia. Greičiau jau atvirkščiai...

Anė reikalauja, kad Polas pratęstų pasakojimą apie Mizerę parašydamas naują romaną. Patį geriausią ir skirtą tik jai vienai. Prikaustytas prie vežimėlio, priklausomas nuo vaistų, įkalintas savo kambaryje, Paulas neturi daug pasirinkimo galimybių. Jis – pramogų kūrėjas, paimtas į nelaisvę savo publikos. Rašytojas pateko į didelę bėdą, tačiau jis taip pat turi savų ginklų... 

1987 m. dienos šviesą išvydęs kultinio siaubo istorijų kūrėjo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) pasakojimas apie žymų rašytoją, tapusį savo didžiausios gerbėjos įkaitu, iš karto įsitaisė perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse. Kupina įtampos, įtraukianti ir pašėlusiai baugi istorija tapo dar vienu daugelio mėgstamos S. Kingo kūrybos perlu, o romano motyvais sukurtas filmas „Mizerė“ 1991 m. sulaukė didelės komercinės sėkmės ir visuotinio kritikų pripažinimo.